Sekmadienio futbolo lyga

Ainana apžvalga - Debiutas su prisvilusio blyno prieskoniu

Reguliarųjį sezoną Olimpija pradėjo be ceremonijų – atidarė savo šaltkrepšį ir padėjo storą dešrą ant B div. apvalaus stalo. Keturios rungtynės, keturios pergalės ir diviziono akiplėšų etikėtė. Ir jeigu po poto  sekusio pralaimėjimo diviziono autsaideriui Reaktoriui 0-2, kada olimpiečiai patys sau įsisūdė abu įvarčius, visi kalbėjo, kad tai buvo tiesiog jaunimo neįvertinimas, tai toliau sekė tiesiog kupranugario spjūviai į veidą diviziono fovoritams. Iš pradžių Pabradės “moškių valgykloj” buvo pasityčiota iš čempionais tapusios “Žeimenos”. Taip, taip, nesuklydau, pasityčiota…. Būkim teisingi, ne pagal žaidimą…., bet pagal tai kiek mūsų buvo, kas būtent žaidė ir koks “savas” mums buvo “ale teisėjas”. To galbūt nesupras čiampionai, bet olimpiečiams tai buvo tarsi sėkmingai pasibaigusi rektomonologinė operacija. Toliau buvo spyris į minkštus audinius akademikams iš Krušos. Vėlgi, gal neužtikrintai, bet konkrečiai.

Jaunoji Olimpija užlipo į pačią lentelės kalno viršūnę ir rodė visiems diviziono senbuviams nepadorius žestus. Visos padorumo ribos buvo peržengtos ir visiems B-kams to buvo per daug…..   Olimpija buvo paimta už plaukų, nutepta nuo kalno ir su mažais atsikvėpimais, tam kad pažiūrėti kurioj pusėj yra Lentvaris, murdoma baloje. Po kontrolinio spyrio statybiniais batais, Olimpija buvo palikta ramybėje. Jaunimas nepasimetė. Pasistiprino naujais alkoholiniais gėrimais, persirengė paradiniais rūbais, sėdo ant arklio ir nujojęs pašikdino prunkščiantį keturkojį  dviejose imperijose. Čia jau buvo pzd…. Tada sušoko visi kas buvo aplinkui, pervertė Olimpija ant žemės ir pradėjo spardyti kojomis. Ir nors kiekvienas jaunimo bandymas atsistoti priversdavo kiekviena myžtelt pora lašų į kelnes, bet pamoką sezono akiplėšos gavo gerą.

Tada “proletaras” atsistojo. Balta, purvina ir suplėšyta palaidinė, po akim “fingalai”, rankose kuoka. Sušaukė jis visus kas galėjo pastovėti (nebūtinai eiti) ant kojų ir nužingsniavo į kažkur jau matytą Lentvarį. Ten buvo mūšis. Dėl garbės. Dėl tų, kas jais tikėjo. Tai buvo mūšis, kuris bus įrašytas į Olimpijos metraštį auksinėm raidėm. Mūsų nepalaužė. Mes gyvi. Grįžtant namo dar buvo pabaidyti niekieno vilčių nepateisinę pavasariniai viščiukai – tarsi pranašas, kad viskas bus gerai. “Proletaras” tolo vingiuotu kaimo kelių stipriai spausdamas rankoje kuoka. Dar pažiūrėsim. The end of part one....

Pažiūrėję pirmą filmo seriją Olimpijos vadovybė nusprendė, kad komanda išnaudojo vos 50-60 procentų savo resursų ir pastatė jaunimui tikslą iš antros serijos grįžti ant žirgo ir su medaliais, nesvarbu kokios prabos. Ar pavyks, pamatysim. Juk kuokos jie nepametė, o valdyti ją jaunimas moka puikiai. Pats laikas varžovams įsigyti pampersų, nes ant nosies Kalėdos ir prekybos centruose prasideda akcijos....

Ole, ole.....

Ainana