Sekmadienio futbolo lyga

Kaip paskutinėse varžybose namuose sutriuškinom Vova

Gražus rudeniškas Bukiškių stadionas sutiko mus paskutinį kartą šiame sezone. Vienaip ar kitaip, tai buvo mūsų namai ir labai smagu, kad ir šiais metais čia patyrėme labai daug gerų akimirkų. Renkamės žaisti prieš FC Vova komandą. Susirenka 14 pionierių. Šįkart tokiom svarbiom rungtynėm taip pat nepavyksta surinkti geriausios sudėties: Antanas - trauma, Doni - serga, Justas - raudona, Mončius - oro uoste, Grinius - išvykęs. Voviniai irgi palyginus su pirmu ratu neturi visų stipriausių savo žaidėjų. Užsivedam, sukovojam ir pavyksta pasiekti net triuškinamą pergalę - 5:1.

Po nervingų paskutinių rungtynių prieš Rezervus motyvacijos rodos nestinga, žaidžiame susikaupę. Iš kitos pusės su Vova jau antrą kartą žaidimas vyksta labai tvarkingai ir draugiškai. Teisėjas net po rungtynių sako: "kažkaip labai korektiškos varžybos, nei vienos geltonos". Įmušame greitą įvartį 2min. po tikslaus perdavimo Žygai išvedant jį prieš vartininką. Nors vidurį kamuolio palaikyti nepavyksta, žaidimas centre šiektiek chaotiškas, "brokuotas", tačiau daugiau sužaidžiame atsidengusiais kraštais. Tvarkingai sužaidžiame standartuose: vieną kartą vovinių vartininkas pirštų galiukais neša lauk Lino galva smūgiuotą, tačiau po kelių minučių jau Linas šoka aukščiau nei vartininkas ir jau 2:0. Ateina laikas Denisui, vienareikšmiškai labiausiai mūsų vartams grasinusiam Vovos puolėjui: kartą jo smūgį gelbsti mūsų vartininkas, o kitą kartą puikiai sustvarkęs kamuolį ir apžaidęs gynėją švelnina rezultatą - 2:1.

Po pertraukos seka vėl gan greitas įvarti po baudos smūgio, kurį po itin prastai suorganizuotos sienelės realizuoja Žyga. Po kelių minučių įvyksta vėl ganėtinai nemalonus epizodas kai baudos aikštelės kampe nepavojingame epizode veida dengdamas rankomis sužaidžia gynėjas, paskiriamas baudinys, tačiau deja jo realizuoti Vovos Denisui nepavyksta, kamuolys prarieda šalia virpsto. Po šio epizodo Vovos žaidėjams labai sparčiai pradeda sekti jėgos. Mes žymiau daugiau valdome kamuolį ir puolame. Nemažai turime tų nerealizuotų progų iš arti, tačiau sugebam įmušti itin įspūdingai, kai Robkė iš kokių 19m smūgiuoja tiksliai į "devyniukę". Toliau spaudžiame varžovą jų aikštės pusėje ir vėl ateina laikas Žygai, kuris po pakartotinio smūgio muša savo 3, puikus "hat-trickas" ir mes jau patikime pergale. 5:1. Toliau dirbam iki paskutinės minutės, juk nedažnai pasitaiko, kad taip galime dominuoti varžovo aikštės pusėje. Rungtynės baigiasi.

Darkart ačiū Vovai už varžybas, šįkart buvome stipresni, tačiau su šia komanda žaisti abu kartu buvo tikrai smagiausia, draugiškiausia, o ir savotiško žavesio šioms rungtynėms visada priduoda ir puikūs vovinių sirgaliai. Po varžybų sužinoję rezultatus iš kitų stadionų suprantame, kad ir kitais metais čia, Bukiškėse, toliau žaisime prieš C diviziono komandas. Laikinai atsisveikiname su savo "namais", tačiau sezonas dar nebaigtas ir paskutinėse rungtynėse prieš FK Trakus tikrai bus dėl ko kovoti: ..hmmm, atrodo kažkada vienų iš tikslų laikytas patekimas į šešetuką yra pasiekimas - pabandom ir gal pavyks.