Sekmadienio futbolo lyga

SFL 2011 XIII turas

Mane visi vadina pasimistu, neišimtis buvo ir šis kartas. Prieš varžybas turėjau tik vieną mintį ir uždavinį komandai, nepraleisti įvarčio po kampinio ar po skersuoto kamuolio. Kai pamačiau mūsų sudėti pasidariau dar labiau pesimistiškas. Neturėjome dviejų vidurio gynėjų, į varžybas netavyko pagrindinis vidurio saugas, o vartininkas dėl nesusipratimų dėl laikų atvyko tik 10 min, po to kai prasidėjo antras kėlinys, bet svarbiausia pačiu laiku. Dar du žaidėjai žaidė su viena koja ir negalėjo normaliai bėgioti.

Po tokios įžangos nenuostabu, kad tikėjausi blogiausio, tačiau komanda nenuvylė, visi keturi gynėjai žaidė nuostabiai, susirinkdavo visus aukštus kamuolius. Varžovai kaip iš jų ir buvo galima tikėtis, daugiau nieko neveikė kaip tik kilnojo kamuolį į baudos aikštelę, bet šį kartą jiems tai rezultatų neatnešė. Mes jiems suteikėme visas galimybes kontroliuoti kamuolį ir regzti atakas pažeme, bet kai tik jie kamuolį nuleisdavo ant žemės pasipildavo daug broko, daug individualių reidų, kuriuos mūsų gynėjai puikiai užbaigadavo perimtais kamuoliais.

Mes laikėmės kontratakų taktykos. Varžovai leisdavo viduryje priimti kamulius pasisukti ir perdavinėti kamuolius, todėl surengė daug labai gerų kontratakų. Aiškų didesnę jų dalį tiesiog išvaistydavome su netiksliais perdavimais baigiamojoje stadijoje.

Abi komandos sukurė 4-5 pusprogias įvarčiams pasiekti. Audra du kartus pataikė į vartų virpstą, porą kartų jiems pavyko pakovoti dė;l aukštų kamuolių. Bet kontoliuojant 60 proc. laiko jie sukūrė per mažais smūgių įvartus. Mes vieną įvartį įmušėme galva, kurios neužskaitė teisėjas pirmąjame kėlinyje. Dar 5 kartus kontratakos, buvo nutemtos iki smūgio stadijos, bet nevykia smūgiai neleido pasiekti įvarčio. Aišku kulminacija buvo likus 3 min. iki varžybų pabaigos, kai mūsų rezultatyviausias saugas Valerij Vitušinkij atsidurė audros baudos aikštelė, apžaidė du žaidėjus, ir taip nestipriai iš 12 metrų pasiuntė kamuolį įvartus, kad vartininkui nesukėlė didelių problemų, nors jis jau ruošėsi jį traukti iš tinklo.
 
Kaip nekeistą ir mes ir jie įvarčius įmušėme po kontratakų. Mūsų įvartis, vienas mano aštrus perdavimas iš vidurio puolėjui, kuris puikiai susitabdo kamuolį, išeiną vienas prieš vieną ir ramiai perkelia kamuolį per vartininką. Jų kraštinis gynėjas pabėgapagal liniją, mūsų baudos aikštelėjė įsisvelia į kovą su gynėjais, bet poros sėkmingų rikošetų ir jėgos veiksmų muša įvarti nuo mūsų vartininko baudos aikštelės.

Apibendrinus, susitiko dvi vienodo lygio komandos, kurios drausmingai laikėsi savo žaidimo braižo. Mums jis pasiteisino, o varžovams pritrūko kūribingumo puolime, nors nemažai turėjo ir jų vidiniai tarpusavio nesutarimai dėl taktikos. Džiagėmės atimtais taškais iš komandos stovinčios aukščiau ir tikimės, kad dar pavyks nustebinti, ne vieną mūsų varžovą, kurie atkakliai siekia medalių.