Sekmadienio futbolo lyga

Katastrofa 0-4...

Prasidėjus varžyboms jautėsi, kad trūksta ugnelės, kadangi nelabai noriai dalyvavome mikro dvikovose, varžovams leidome laisvai pagalvoti ir priimti sprendimus, nelabai prisimenu, ar buvome nors kartą padarę „patkatą“ ar leidę priešininkams suprasti, kad šiandien lengva nebus, o pastarieji, žinoma, pajutę, kad taškus galima pasiimti be didesnių pastangų, įsijautė ir tapo sunkiai suvaldomi. Reikia pripažinti, kad Fakyrai atakas rengė išradingai tuo pačiu sugebėjo ir patikimai gintis.

Pirmas įvartis krito užsitęsus Fakyrų atakai ir perdavus aukštą kamuolį į baudos ištekę, kur jo tykojo net trys Fakyro žaidėjai ir nei vieno su žalia apranga. Tiesą sakant sunku suvokti, kaip galima taip blaškytis ir net neimituoti gynybos nuosavoje baudos aikštelėje prieš tris varžovus. Juk ataka, kaip jau minėjau, buvo užsitęsusi, tad negalima sakyti, kad kažkas nespėjo ar pritrūko jėgų. Kita vertus, jei nieko nesuprantu, matyt, reikia keisti sporto šaką... 1-0

Antras įvartis vėl po perdavimo iš to paties krašto. Marius bėgo nuo varžovų vartų tokiu tempu lyg vedžiotų šunį Neries pakrantėje. O Fakyrai savo veiksmais Mariui nusiuntė žinutę: „Futbole „palauk“ nėra“. Vėl skersuojamas kamuolys, vėl laisvas žaidėjas baudos aikštelėje, vėl Macaca keikdamasis padaro viską, ką gali – ištraukia kamuolį iš vartų. 2-0

Trečias įvartis krito po bereikalingos Kęsto pražangos. Dešiniajame krašte teisėjas fiksuoja pražangą ir kamuolys eilinį kartą perduodamas į baudos aikštelę, o ten vėl vaikštinėjo vieniši varžovai. 3-0

Reikia pastebėti, kad nei vienas įvartis nė kiek neužgavo Užupio ambicijų, nei vienas nesijautė kaip gavęs šlapiu skuduru į veidą, nei vienas nenorėjo įrodyti, kad yra vertas kiek daugiau nei pvz. Olandai (su visa pagarba kaimynams). Užupiui viskas buvo čiki – imkite mus ir daužykite.

Nors ir turėjome kelias pusproges, nors ir buvo blykstelėjimų iš Donato, Tomo ir Siero pusės, apie juos nerašysiu, kadangi jie vieni varžybų baigties nulemti negalėjo, o ir tą mūsų aktyvumą aptarinėti po sutriuškinimo nekyla ranka.

Ketvirtas kėlinys nebuvo toks košmariškas tik dėl to, kad Fakyrai sumažino apsukas, bet vis tiek priešininkai sugebėjo įridenti vieną įvartį. Reikia nuimti kepures prieš Užupio gynybą. Juk įvartį varžovai įmušė ne su galva....

Turbūt nėra ko daugiau pridėti, nebent konstatuoti, kad esame eilinė vidutiniokų komanda. Beje komandą sudaro ne tik žaidėjai bet ir vadovai, kurie yra svarbus sraigtelis, kuriam neveikiant pergalių tikėtis neverta.

Geros Jums savaitės ir pozityvių minčių.

Pagarbiai Artūras