Sekmadienio futbolo lyga

Nubausti ir LiCS

5 pergalės iš eilės, 17 įvarčių į priešininkų vartus, garantuota 8 vieta, nors esami verti 7, nes LiCS'us nugalėjome abu kartus. Tokia A diviziono bjauriojo ančiuko istorija. Gal ir įspūdinga Užupio nepralaimėtų rungtynių statistika, bet mūsų ne ką prastesnė. Kitą sezoną turės mums galvoti naujus epitetus, nes ir juodojo arkliuko nebetinka.  

O viskas prasidėjo, kaip ir visada, labai smagiai. Taip smagiai, kad išbėgę ant žaliosios (dėl spalvos galima būtų ir pasiginčyti) vejos pamiršome dėl ko kovojame. Keletą aštrių priešininkų atakų išsklaidė draugiškų varžybų atmosferą. Bet smagumas nedingo, nes per tas pusantros valandos daugelis iš mūsų savo žodyną praturtinome Naujosios Vilnios žargonu. Bagažas didelis, tad dabar galime drąsiai keiauti į bet kurį Lietuvos užkampį, nebijodami, kad iškrisime iš konteksto. Pernykštis perliukas "sučiara", parsivežtas iš Pabradės, sekmadienio popietę atrodė kaip mažybinis maloninis išsireiškimas. Beje, garbingos partijos vadovams reikėtų kada apsilankyti varžybose ir pamatyti, kas ir kokiu būdų garsina jų vardą. Bet čia ne mūsų virtuvė! Objektyvumo dėlei reikėtų pripažinti, kad priešininkų žaidimas tądien buvo gražus. Gerai įžaidinėjo kamuolį, dažnai ištampydavo mūsų gynybą. Tačiau kovojant prieš mus to neužtenka. Neturi jie komandinės dvasios ir tiek. Keletą nesėkmingų epizodų, porą įvarčių į savo vartus ir sugriuvo viskas, kas buvo kurta. Apskritai, mano subjektyvia nuomone, tokios komandos neturi ateities. Nebūtinai LiCS. Visos, kurios yra buriamos iš atsitiktinių žmonių, be koncepcijos, be komandinės dvasios. O mums tą dieną šypsojosi saulė. Ne veltui Jara ilgai galvojo, kai Kostas paklausė, kuriuos vartus pasirinkti. Puikios rungtynės! Žilvos pripyskė įvarčiu, Dangio debiutas sauguose, Gugos balionas, vos nevirtęs gražuoliu įvarčiu. Tik Robkei turiu priekaištų dėl 11 m., bet jis stengėsi, tik niekas jo negriovė. Alus po varžybų, bene, gražiausia, kas gali būti. :) O jei rimtai, tai geriausias tas jausmas viduje, paliekant stadioną, nes mes ir vėl įrodėme, jog esame stipresni.