Sekmadienio futbolo lyga

Viesulo kūrybiškumo dvasia

Po tokių rungtynių į viską norisi pažiūrėti tik su gera humoro doze. Pasijuokti iš savęs irgi reikia mokėti. Fantastiškos rungtynės, nes progų per jas sukurta tiek, kiek tikriausiai per visą antrą ratą. Nesvarbu, kad jos nevirto įvarčiais. Ne to susirinkome šiandien. Mūsų tikslas buvo kurti, o realizacija antrame plane.

Prieš varžybas kiek neįprastai apšilinėjome vieni, nes priešininkai susibūrę prie vartelių skaičiavo galinčius žaisti. Mes irgi laikėme kumščius, kad jie susirinktų, nes pasmūgiavus tuščiai į vartus, važiuoti namo nesinorėjo. Šiaip ne taip sukrapščius 10 kreditorių, rungtynės su šiokiu tokiu vėlavimu prasideda. Pirmi 2 greiti įvarčiai įžiebia viltį, kad šiandien laidosime savo didžiausią pirmo rato skriaudiką. Net nepastebėjome, kaip priešininkai pasipildė dar vienu žaidėju, nes mūsų mintys buvo jau toli - skaičiavo dar neįmuštus įvarčius. O pagrindo tam buvo, nes progų ir pusprogių pirmą kėlinį sukurta tiek, kad galėjome išeiti ilsėtis su kokių penkių įvarčių bagažu.

Antras kėlnys trumpam sugrąžina į realybę, kai kreditoriai po standarto muša įvartį, o mūsų gynėjai dar kokias penkias minutes aiškinasi, kuris paleido žmogų. Bet tuo pačiu pažadina mūsų kūrybiškumo dvasią. Sunku žodžiais nupasakoti, ką pamatė pora dešimčių žiurovų per antrąjį kėlinį. Skaičiais turbūt būtų gerokai lengviau: kokie 5 išėjimai vienas prieš vieną, kokie 7 neuždaryti skersi smūgiai, kur tik koja reikėjo pastatyti, nes nebuvo kur mušti, gal kokių 15 nuošalių, bandant išvesti vienas prieš vieną. Tikriausiai visa šoninė linija buvo nuspjaudyta trenerio. Kai kurios situacijos buvo išties komiškos. Aikštės kokybė kai kur pakišdavo koją, bet tai tikrai nepasiteisinimas. Tokių rungtynių aš nepamenu. Vienareikšmiškai pateks į istorija. Mums kuo silpnesnė komanda, tuo blogiau žaidžiame. Tikiuosi, kad sekančiose rungtynėse su LiCS kursime mažiau, nes rekordo vis tiek nepagerinsime, bet užtat mušime daugiau, kas dar leistų pakovoti dėl septintos vietos.