Pietų IV – Setas 6:2.
Mačas buvo išties bene svarbiausias. Kas be ko, juk Setas ir yra ta komanda, kurią mes vienaip ar kitaip privalome aplenkti turnyro lentelėje. Galbūt apetitas iš tiesų kyla bevalgant, bet save mes laikome stipresniais už juos...
Labiausiai aišku buvo neramu dėl teisėjo. Kažkodėl visi manėme, kad Regimantas Jasiūnas piktybiškai nemėgsta Pietų IV (na bent jau jo buvę ir esami mokiniai, kurių mūsų ekipoje pakanka, tai mus nuteikinėjo...) Pasirodo – normalus teisėjas tas Jasiūnas. Ypač tada, kai mače nėra didelių šiurkštumų. O šis mačas buvo matyt pats švelniausias iš visų SFLinių.
Nors iš pat pradžių atrodė, kad Setas – tikrai įveikiamas priešininkas, įvartį pirmi praleidome mes. Ir ne nuo ko kito, o nuo mūsų supercentrogynėjo Gyčio...
Tiesa gal tai buvo ir šiek tiek į naudą. Po įvarčio priekinė linija atrodo lyg supykusi prabudo iš miego. Neilgai trukus buvo Vaiduoklio perdavimas į baudos aikštelę, ir Kratkė, aplenkęs visus varžovus, rezultatą sulygino.
Po to savo pirmą įmušė Vaiduoklis bei Vaiduoklio smūgį pakartojęs Songokas, varžovų vartininkui nesugraibius kamuolio.
Antrą kėlinį buvo kone iškart daromi keitimai, kas kai kuriems starto žaidėjams, bijantiems net minimaliai rizikuoti, nepatiko. Jie buvo šiek tiek pristabdyti po to, kai varžovų gynėjas įsodino puikų įvartį iš toli.
Tiesa vėliau prasidėjo Vaiduoklio benefisas. Pastarasis įmušė dar tris įvarčius, visai nežiūrėdamas į tai, kaip keičiasi jo partneriai aikštėje. O joje iš žaidimo buvo išimtas visas pagrindas , žaidė visi, kas norėjo ir kam neskaudėjo pilvo ar neturėjo kitokių problemų.
B1 Divizionas
Ž - žaista, S - įvarčių skirtumas, T - taškai