Sekmadienio futbolo lyga

Internacionalas – Pietų IV 1:2.

Internacionalas – Pietų IV 1:2.
Įvarčiai: Vaiduoklis – 2.
Sudėtis: Makaka,Spyglys, Linskis, Gytis, Vampas, Karys, Žilas, Kratkė, Drageris, Dažytas, Vaiduoklis.
Keitimai: Emo, Deivis, Džipsis, Spygliukas.
Nepateko į aikštę: A2, Aštuntokas, Bizūnas, Danis, Špilkiukas.
Į aikštę varžovų įbėgo tik devynetas. Ir Pietų IV iš karto pradėjo diktuoti savo sąlygas. Na gal ne visai savo – mūsų pasiūlytą greitą žaidimą Internacionalas priėmė su malonumu. Matosi, mėgsta jie lakstyti, nors ir nėra labai jaunučiai.
Iš tiesų skubėti vertė noras užsidirbti sau naudos kol priešininkų yra mažuma. Nes niekas negalėjo  būti įsitikinęs, kad varžovų nesusirinks pilna sudėtis pirmojo kėlinio metu. Ir gėrei, kad nebuvo įsitikinę. Nes ne tik susirinko, o ir vieną keitimą turėjo.
Bet iki tol Vaiduoklis jau buvo išvedęs Pietų IV į priekį. Ir koks tas įvartis buvo svarbus, paaiškėjo vėliau.
Nes kai Interis susirinko pilnas, jis perėmė žaidimo gijas į savo rankas. Tiesą sakant pirmą kėlinį mums akivaizdžiai sekėsi. Varžovai gausiomis pajėgomis atakuodami niekaip nesugebėjo tų atakų tinkamai užbaigti.
Netgi penaltė, po Vampo pasižaidimo ranka, nieko vertingo Internacionalui nedavė. Jų žaidėjas mušė ir nestipriai ir netaikliai.
Neįmušę iš standarto, varžovai įmušė iš žaidimo. Kone visa komanda užgulę Pietų IV vartus, kartą jie sugebėjo pramušti visas Žaliai Baltų užtvaras.
Įmušęs įvartį jų puolėjas (kai kas sako italas, bet vardas-pavardė labiau panaši į rumunišką) ištarė superfrazę: „They are very weak. I‘ll score four today.“
Nana... tai kad mes four dar nebuvome praleidę...
Po to dar kelis kartus bandė padaryti kažką panašaus, bet tą nelemtąjį pirmą kėlinį pavyko išstovėti lygiu rezultatu.
Stipriai nesiklijavo žaidimas aikštės viduryje be diskvalifikuotųjų Ruslos ir Songoko, tad ir antrą kėlinį Interis turėjo pranašumą. Bet jau nebe tokį, kaip pirmą.
Kažko labai rimto varžovai jau nebesukurdavo, ėmė niršti ir pradėjo žaisti vis šiurkščiau žaidimą, spardydami tai mūsų aikštės žaidėjus, tai vartininką.
Antrasis įvartis buvo įmuštas, kai jau nedaugelis tikėjosi pergalinga pabaiga, sutikdami su vienu tašku. Vaiduoklis individualiais veiksmais kažkokiu, tik jam vienam suvokiamu būdu įsodino kamuolį į įvairiakalbės komandos vartų tinklą.
Ir tai įvyko likus žaisti vos kelias minutes.
Varžovai jau su kone su putomis lūpose pasinešė į priekį ir tuoj pat Vaiduoklis gavo progą trečiam įvarčiui. Bandydamas apskuosti Internacionalo vartininką, išbėgusį užu savo baudos aikštelės, jis buvo be sentimentu nugriautas ir vartininkas ėjo ilsėtis išvydęs raudoną kortelę.
Po to nervai neišlaikė italui-rumunui, kuris po vienos nesėkmingos Internacionalo atakos spyrė Linskiui ir tam teko iššokuoti viena koja iš aikštės. Vos nekilo konfliktas, nes Makaka jau skuodė aiškintis – kas čia drįsta skriausti veteranus, bet pirmas atbėgo teisėjas su raudona kortele rankoje. Na va, užmiršo vyrukas, kad liko dar trys prisižadėti ir neįmušti įvarčiai.
Teisybės dėlei, reikia paminėti, kad net varžovams likus devyniems, jie visai nežadėjo nusileisti, ir išlaikė rungtynių įtampą iki pat finalinio švilpuko, kuris skelbė trečią Pietų IV pergalę, šį kartą ne be Fortūnos pagalbos.